Taip nuostabu gyventi su Dievo Žodžiu ir Dievo Žodyje, kurį mes taip lengvai paliekame, tampame labai „protingi“ ir „viską išmanantys“, pradedantys reikalauti iš kitų žmonių to, ko patys iš tiesų neturime. Nebepasitikime tuo, ką turime; artimieji, broliai, šeima, bendruomenė, bažnyčia mus erzina, nes visi jie yra „neišmanėliai“. Visi akli, tik aš vienas regintis. Visi nuklydo, tik aš vienas stoviu tiesoje. Pavargstame nuo visų, o iš tiesų - patys nuo savęs. Nieko nebegerbiame ir nebemylime, niekuo nebepasitikime.
Jeigu tai šiandien esi tu, tai kartu atsiverskime Dievo Žodį, kuris yra „žiburys tavo kojai ir šviesa tavo takui“ (Ps.119.105 ) ir pažvelkime, ką jis sako. Dar kartą raginu: surask Bibliją, atsiversk ją, rask atsakymą, džiaugsmą ir gyvenimą su Dievu. Neprieštarauk pats sau, kaip tie, kurie samprotavo apie Jėzų ir, pasiklydę savo „protinguose“ samprotavimuose, nesugebėjo Jo priimti ir Juo patikėti. Jie sakė: „Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos iš kur Jis“. (Jn 7:27), ir toliau: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos? Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?“ (Jn 7:41). Nikodemui jie sakė: „Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos“. (Jn 7:52). Tokie „protingi“ Rašto žinovai, samprotaujantys ir nežinantys visos tiesos, nes Kristus ir atėjo iš Betliejaus, Dovydo miesto. Gal ir tu šiandien samprotauji ir tau niekas nesusiveda į vieną nuostabų derinį, tavo jausmai ir patirtis sako: “Jie ne iš Dievo, nes jei jie būtų iš Dievo, aš geriau jausčiausi jų tarpe..., jei jie būtų iš Dievo, tai jie nebūtų tokie nuobodūs..., jei jie būtų iš Dievo, tai jie darytų tai, ką aš suprantu, kad reikia daryti šiuo metu...“ Tačiau palauk, gal tu nežinai visos tiesos ir tikriausiai problema ne juose, bet tavyje, gal tau ankšta ne juose, bet tavo paties širdyje (žr. 2 Kor. 6.12). Tuo tarpu, kai žydai svarstė iš kur Jėzus kilęs, Jėzus labai paprastai kvietė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas tiki mane, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“. (Jn 7.38) Kas teka iš tavęs? Kokios mintys? Kokie darbai? Viešpats sako: „Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos. Tu gi sakai: ‚Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia‘, - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas“ (Apr. 3.15-17). Aštrus ir, atrodytų, nedraugiškas, be meilės ir jokio žmogiškumo, žodis, baisus nuosprendis. Bet Viešpats yra meilė ir Jo teismai yra teisingi, Jis ir tokioje situacijoje turi tau išeitį ir pasiūlymą, nors, atrodytų, kad nuosprendis jau ištartas. „Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum“ (Apr. 3.18). Jėzus jau kvietė tave ateiti ir gerti, Jis atgaivino tave, atstatė. Ar prisimeni tą laiką? Tu praturtėjai ir tai tau patiko. Kaupei turtus ir pamiršai juos naudoti, jie dulkėjo, paseno, surūdijo. Dabar Jėzus mato tavo padėtį ir kviečia tave pirkti. Mokėk kainą, pirk išgryninto aukso, baltus drabužius ir tepalo akims. Patikėk, tai pats geriausias pasiūlymas, kad ir kokią kainą reikėtų sumokėti. Tai nėra dviguba kaina už prastą prekę kokiame nors Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos turguje. „Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu, būk tad uolus ir atgailauk!“ (Apr. 3.19). „Atgailauk“, Jis kviečia tave, tikintysis. Jis stovi prie tavo durų ir beldžia. Nepriimk Jo malonės veltui, kad neapaktum. Neapsigauk, Jėzus neatėjo vien tik išgydyti nereginčių. Jis sako: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, - kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“ (Jn.9.39).
Glauskis prie Jėzaus, nukreipk į Jį savo žvilgsnį ir Jis tave pakels, atgaivins, sustiprins ir duos teisingą supratimą.
Jeigu tai šiandien esi tu, tai kartu atsiverskime Dievo Žodį, kuris yra „žiburys tavo kojai ir šviesa tavo takui“ (Ps.119.105 ) ir pažvelkime, ką jis sako. Dar kartą raginu: surask Bibliją, atsiversk ją, rask atsakymą, džiaugsmą ir gyvenimą su Dievu. Neprieštarauk pats sau, kaip tie, kurie samprotavo apie Jėzų ir, pasiklydę savo „protinguose“ samprotavimuose, nesugebėjo Jo priimti ir Juo patikėti. Jie sakė: „Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos iš kur Jis“. (Jn 7:27), ir toliau: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos? Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?“ (Jn 7:41). Nikodemui jie sakė: „Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos“. (Jn 7:52). Tokie „protingi“ Rašto žinovai, samprotaujantys ir nežinantys visos tiesos, nes Kristus ir atėjo iš Betliejaus, Dovydo miesto. Gal ir tu šiandien samprotauji ir tau niekas nesusiveda į vieną nuostabų derinį, tavo jausmai ir patirtis sako: “Jie ne iš Dievo, nes jei jie būtų iš Dievo, aš geriau jausčiausi jų tarpe..., jei jie būtų iš Dievo, tai jie nebūtų tokie nuobodūs..., jei jie būtų iš Dievo, tai jie darytų tai, ką aš suprantu, kad reikia daryti šiuo metu...“ Tačiau palauk, gal tu nežinai visos tiesos ir tikriausiai problema ne juose, bet tavyje, gal tau ankšta ne juose, bet tavo paties širdyje (žr. 2 Kor. 6.12). Tuo tarpu, kai žydai svarstė iš kur Jėzus kilęs, Jėzus labai paprastai kvietė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas tiki mane, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“. (Jn 7.38) Kas teka iš tavęs? Kokios mintys? Kokie darbai? Viešpats sako: „Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos. Tu gi sakai: ‚Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia‘, - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas“ (Apr. 3.15-17). Aštrus ir, atrodytų, nedraugiškas, be meilės ir jokio žmogiškumo, žodis, baisus nuosprendis. Bet Viešpats yra meilė ir Jo teismai yra teisingi, Jis ir tokioje situacijoje turi tau išeitį ir pasiūlymą, nors, atrodytų, kad nuosprendis jau ištartas. „Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum“ (Apr. 3.18). Jėzus jau kvietė tave ateiti ir gerti, Jis atgaivino tave, atstatė. Ar prisimeni tą laiką? Tu praturtėjai ir tai tau patiko. Kaupei turtus ir pamiršai juos naudoti, jie dulkėjo, paseno, surūdijo. Dabar Jėzus mato tavo padėtį ir kviečia tave pirkti. Mokėk kainą, pirk išgryninto aukso, baltus drabužius ir tepalo akims. Patikėk, tai pats geriausias pasiūlymas, kad ir kokią kainą reikėtų sumokėti. Tai nėra dviguba kaina už prastą prekę kokiame nors Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos turguje. „Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu, būk tad uolus ir atgailauk!“ (Apr. 3.19). „Atgailauk“, Jis kviečia tave, tikintysis. Jis stovi prie tavo durų ir beldžia. Nepriimk Jo malonės veltui, kad neapaktum. Neapsigauk, Jėzus neatėjo vien tik išgydyti nereginčių. Jis sako: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, - kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“ (Jn.9.39).
Glauskis prie Jėzaus, nukreipk į Jį savo žvilgsnį ir Jis tave pakels, atgaivins, sustiprins ir duos teisingą supratimą.